Mįllżsing

Stafróf
Endingar
Samsvörunarorš
Ašskeyti

Stafróf

Esperanto er ķ raun hljóšritaš, ž.e. til hvers bókstafs svarar eitt, og ašeins eitt hljóš. "Umhverfi" skiptir ekki mįli.

Esperanto-stafrófiš telur 5 sérhljóša og 23 samhljóša.

Sérhljóšar

Einhljóš

Sérhljóšarnir eru a, e, i, o og u.

Öll sérhljóš eru löng. a, e og o eru borin fram eins og ķ ķslensku. i er hins vegar boriš fram eins og ķslenskt ķ og u eins og ķslenskt ś.

Tvķhljóš

Tvķhljóš eru mynduš meš žvķ aš bęta j aftan viš sérhljóša.
aj (svipaš og ķslenskt ę).
ej (svipaš og ķslenskt ei).
oj
uj (eins og śj)

Samhljóšar

Ķ esperanto eru 23 samhljóšar, žar af 6 sem tįknašir eru meš bókstöfum sem ašeins koma fyrir ķ esperanto.

b, d, f, h, j, l, m, n, p, r, s, t og v eru bornir fram eins og ķ ķslensku.

g og k eru alltaf bornir fram eins og ķ ķslensku oršunum karl og garn (uppgómmęlt), aldrei eins og ķ kerling, gisting (framgómmęlt) eša žegar.

c samsvarar nokkurn veginn ts ķ ķslensku
^c samsvarar ch ķ enska nafninu Churchill eša tsj ķ rśssneska nafninu Tsjśganov
^g samsvarar nokkurn veginn g eins og ķ enska nafnoršinu Germany
^h samsvarar nokkurn veginn ch ķ žżska nafninu Bach.
^j samsvarar nokkurn veginn j ķ franska nafninu Jacques.
^s samsvarar nokkurn veginn sch ķ žżska nafninu Schubert.
˜u kemur ašeins fyrir į eftir a, e og o:
a˜u sem ķslenskt į
e˜u sem (eitt atkvęši)
o˜u sem (eitt atkvęši)
z er raddaš s-hljóš

Endingar

Sagnir

-i: nafnhįttur. veni aš koma
-as: nśtķš. mi venas ég kem
-is: žįtķš. mi venis ég kom
-os: framtķš. mi venos ég kem (ž.e. ég mun koma)
-us: vištengingarhįttur. mi venus se vi irus ég kęmi ef žś fęrir
-ant: lżsingarhįttur įhrifsmyndar ķ nśtķš. mi estas kantanta ég er syngjandi
-int: lżsingarhįttur įhrifsmyndar ķ žįtķš. mi estas leginta ég er syngjandi
-ont: lżsingarhįttur įhrifsmyndar ķ framtķš. En tempo estonta esperanto ludos gravan rolon Į komandi tķmum mun esperanto hafa mikilvęgu hlutverki aš gegna
-at: Žolmyndarending ķ nśtķš. La domo estas konstruata veriš er aš byggja hśsiš (įframhaldandi verknašur).
-it: Žolmyndarending ķ nśtķš. La Unua libro de Esperanto estis eldonita en Varsovio mil okcent okdek sep Fyrsta bók esperanto var gefin śt ķ Varsjį įtjįnhundruš įtta-tķu og sjö (verknašur sem var lokiš).
-ot: Žolmyndarending ķ framtķš. Islanda antologio estas eldonota je la fino de la jarcento Sżnisbók ķslenskra bókmennta veršur gefin śt (įkvešiš er aš gefa hana śt) ķ aldarlok.

Atviksorš

-e: atviksorš. bone vel

Nafnorš

-o: nafnorš. hundo hundur

Lżsingarorš

-a: lżsingarorš. bona góšur, góš, gott

Fleirtala og žolfall

Hęgt er aš beygja nafnorš og lżsingarorš ķ tölu og falli:
-j tįknar fleirtölu. granda kato stór köttur, grandaj katoj stórir kettir
-n tįknar žolfall. bona tago góšur dagur, bonan tagon góšan daginn

Samsvörunarorš

-u-o-a-om-am-al-e-en-el-es
kihverhvašhvers konarhversu mikišhvenęrhvers vegnahvarhverthvernighvers (eign)
tižessižettažess konarsvona mikišžįžess vegnažaržangašžannigžess (eign)
^cisérhversérhvertalls konarallt (magn)alltafallra hluta vegnaalls stašartil allra stašaalla vegaallra (eign)
ieinhvereitthvašeinhvers konareitthvaš (magn)einhvern tķmaeinhverra hluta vegnaeinhvers stašareitthverteinhvern veginneinhvers (eign)
nenienginnekkertengan veginnekkert (magn)aldreiaf engum įstęšumhvergitil einskis stašarengan veginneinskis (eign)

Ašskeyti

Ašskeyti (forskeyti og višskeyti) gegna mjög veiga-miklu hlutverki ķ esperanto žvķ aš regluleg notkun žeirra gerir miklu léttara fyrir aš afla oršaforša en gengur og gerist ķ žjóštungunum. Žvķ er rįšlegt aš lęra žau og dęmi um notkun žeirra snemma į nįmstķmanum.

Forskeyti

bo- Tįknar tengdir: frato bróšir, bofratomįgur, filo sonur, bofilo tengdasonur.
dis- Merkir sundrungu eša dreifingu: doni gefa, disdoni śtbżta, peco hluti, partur; dispecigi skipta einhverju ķ hluta; li dispecigis la florvazon- hann mölvaši blómavasann.
ek- merkir byrjun: iri ganga,fara; ekiri fara af staš, dormi sofa, ekdormi sofna.
eks- žżšir fyrrverandi, uppgjafa-: ministro rįšherra, eksministro fyrrverandi rįšherra, moda ķ tķsku, eksmoda śr tķsku, gamaldags.
fi- tįknar eitthvaš fyrirlitlegt eša glępsamlegt: homo mašur, fihomo glępamašur, fama fręgur, fifama žekktur aš illu, žekktur aš endemum.
ge- notaš žegar fjallaš er um kvenkyn og karlkyn ķ sama oršinu: sinjoro herra, gesinjoroj herrar og frśr, frato bróšir, gefratoj systkini.
mal- mal- tengt framan viš oršstofn fęr oršiš gagnstęša merkingu viš žaš sem ķ oršstofninum segir: bona góšur, malbona vondur, kvieta rólegur, malkvieta órólegur.
mis- merkir ranglega og hefur mjög lķka merkingu og ķslenska forskeytiš mis-: kompreni skilja, miskompreni - misskilja, a˜udi heyra, misa˜udi misheyra.
pra- merkir forn, frum- : patro fašir, prapatro forfašir, tempo tķmi, pratempo fornöld, frumtķmi.
re- tįknar aftur, aš nżju: sendi senda, resendi senda til baka, endursenda, vidi sjį, revidi aš sjį aftur.

Višskeyti

-a^c merkir eitthvaš lķtilmótlegt, ógešslegt: libro bók, libra^co skrudda, domo hśs, doma^co hreysi.
-ad tįknar įframhald eša varanleik: parolo tal, parolado ręša, fumi - aš reykja, fumado reykingar.
-a^j merkir hlut eša eitthvaš hlutkennt: pentri aš mįla, pentra^jo mįlverk, man^gi aš borša, man^ga^jo matur, krei aš skapa krea^jo vera, sköpunarverk.
-an merkir félagsmann, ķbśa, įhanganda: klubo klśbbur, félag, klubano félagsmašur, Islando Ķsland, islandano Ķslendingur, Kristo Kristur, kristano kristinn mašur.
-ar merkir samsafn eša heild: arbo tré, arbaro skógur, homo mašur, homaro mannkyn.
-ebl tįknar möguleika: kompreni aš skilja, kompreneble skiljanlega, vidi aš sjį, videbla sjįanlegur.
-ec merkir eiginleika, įstand: ri^ca rķkur, ri^ceco rķkidęmi, juna ungur, juneco ęska.
-eg tįknar mikla stękkun, aukningu: domo hśs, domego stórhżsi, ri^ca rķkur, ri^cega vellaušugur.
-ej merkir staš: opero ópera, operejo óperuhśs, lerni aš lęra, lernejo skóli, glacio ķs, glaciejo jökull.
-em tįknar hneigš, hęfileika: timi hręšast, timema hręšslugjarn, helpi - hjįlpa, helpema hjįlpsamur.
-end merkir eitthvaš sem veršur aš gera: lerni aš lęra, lernenda eitthvaš sem veršur aš lęra, pagi aš greiša, borga, pagenda sumo upphęš sem veršur aš greiša.
-er merkir einstakling, einingu śr heild: fajro eldur, fajrero neisti, mono peningar, monero einstök mynt.
-estr tįknar foringja, "stjóra": ^sipo skip, ^sipestro skipstjóri, lernejo skóli, lernejestro skólastjóri.
-et merkir mikla smękkun: pluvo rigning, pluveto smįrigning, suddi, įleišing, dormi sofa, dormeti blunda.
-i er višskeyti til aš mynda landanöfn af žjóšarheiti: Ruso rśssi, Rusio Rśssland. (Višskeytiš i er ekki upprunalegt en mikiš notaš ķ seinni tķš,sjįuj).
-uj hefur fleiri en eina merkingu: a) ķlįt: mono peningar, monujo peningaveski, teo te, teujo tebaukur; b) nafn į tré sem kennt er viš įvöxt: pomo epli, pomujo eplatré (notkun višskeytisins uj ķ žessari merkingu hefur oršiš sjaldgęfari meš įrunum, gjarnan sagt pomarbo, arbo merkir tré. c)uj er einnig notaš til aš mynda nafn lands af nafni žjóšarinnar sem byggir žaš: Dano dani, Danujo Danmörk, Hispano spįnverji, Hispanujo Spįnn. Ķ landaheitum mį einnig nota -lando, t.d. Danlando (sjį einnig višskeytiš i).
-ul er notaš um einstakling sem hefur žaš til aš bera sem oršstofninn segir: almozo ölmusa, almozulo beiningamašur, forta - sterkur, fortulo - kraftakarl.
-um hefur vķštęka merkingu eins og sjį mį af dęmum hér į eftir: folio blaš, foliumi fletta blöšum, akvo vatn, akvumi aš vökva, gusto bragš, gustumi - aš bragša, kruco kross, krucumi aš krossfesta.
-^cj og -nj Žessi višskeyti eru okkuš sér į bįti. Žeim er yfirleitt ekki bętt viš allan oršstofninn heldur nokkra fyrstu stafi ķ oršum eftir hentugleikum. Žau eru bęši notuš til aš mynda gęluorš, -^cj ķ karlkyni og -nj ķ kvenkyni: patro fašir, pa^cjo pabbi, patrino móšir, panjo mamma, Vilhelmo Vilhjįlmur, Vil^cjo Villi.
Auk višskeyta sem žegar hafa veriš talin skulu hér nefnd žrjś višskeyti sem notuš eru meš töluoršum:
-obl sem tįknar sinnum: du tveir, duoble tvöfalt duoble du estas kvar tvisvar sinnum tveir eru fjórir.
-on sem notaš er um brot: duono helmingur, kvarono einn fjórši, fjóršungur.
-op sem notaš er um stęrš hóps eša heildar: triope žrķr saman. Ni kantis triope viš sungum žrjś saman.