Fyrri sķša

Yfirlit

Nęsta sķša

1. Almenn markmiš móšurmįlskennslu

1.1 Meginmarkmiš móšurmįlskennslu: ešli žeirra og rök fyrir žeim

1.1.1 Flokkun markmišanna

Ķ nįmskrįm eru markmiš oft flokkuš į żmsa vegu til skżrleiksauka. Ķ žessari skżrslu eru žau flokkuš sem hér segir:

žekkingarmarkmiš Nįmskrįin skilgreinir žekkingu sem nemendur eiga aš hafa tileinkaš sér viš lok hvers skólastigs eša įfanga.
fęrnimarkmiš Nįmskrįin lżsir fęrni sem nemendur eiga aš hafa nįš viš lok hvers skólastigs eša įfanga.
višhorfsmarkmiš Nįmskrįin gerir grein fyrir višhorfum sem kennslan į aš mišla nemendum.

 

1.1.2 Rök fyrir markmišunum

Ķ samręmi viš erindisbréf forvinnuhópsins var lögš sérstök įhersla į aš setja fram rök ķ tengslum viš einstök markmiš: Af hverju er ęskilegt eša naušsynlegt aš nemendur öšlist tiltekna žekkingu į einhverju skólastigi eša nįi įkvešinni fęrni? Rökin mį flokka ķ eftirtaldar geršir:

nytsemdarrök Žekkingin eša fęrnin er naušsynleg til žess aš menn geti tekiš virkan žįtt ķ lżšręšisžjóšfélagi nśtķmans, nżtt sér žį möguleika sem žar bjóšast og stašist žęr kröfur sem slķkt žjóšfélag gerir til žegna sinna.
nįmsrök Žekkingin eša fęrnin er naušsynleg undirstaša undir frekara nįm, annašhvort ķ sömu nįmsgrein eša öšrum nįmsgreinum, į sama skólastigi eša žvķ nęsta.
menntunar- og menningarrök Žekkingin er naušsynlegur žįttur ķ žvķ sem telja veršur almenna menntun ķ nśtķmažjóšfélagi. Žetta į lķka viš žekkingu eša fęrni sem hjįlpar mönnum til aš njóta žess sem bżšst į sviši bókmennta og lista eša taka žįtt ķ aš mišla žvķ.

 

Žessi rök liggja ekki alltaf ķ augum uppi og stundum er lķklegt aš žau verši umdeild. Žetta į ekki sķst viš um žau sem varša almenna menntun og menningarneyslu: Hvers konar lįgmarksžekking er naušsynlegur žįttur ķ almennri menntun? Hvaš stušlar aš žvķ aš gera einstaklinga aš hęfum menningarneytendum? Hér er oft um aš ręša atriši sem ekki hafa beint hagnżtt gildi. Žaš žarf ekki aš žżša aš žau skipti minna mįli ķ ešli sķnu. Žess vegna hefur lķka veriš tekiš tillit til žeirra.

 

1.1.3 Markmišin sjįlf og ešli žeirra

Móšurmįl er ķ ešli sķnu mjög flókin og margbrotin nįmsgrein. Įstęšurnar eru m.a. žessar:

Ķ móšurmįli er fjallaš um mannlegt mįl, en mįl er žaš sem öšru fremur greinir menn frį dżrum. Žess vegna er ķ móšurmįlstķmum veriš aš mišla almennum skilningi į mannskepnunni.

Ķ móšurmįli er (oftast) veriš aš fjalla um žjóštungu, tungumįl sem gegnir mikilvęgu hlutverki ķ žvķ aš efla žjóšernislega samkennd, ekki sķst žegar um er aš ręša smįžjóš eins og Ķslendinga.

Ķ móšurmįli er fjallaš um žau menningarlegu veršmęti sem felast ķ móšurmįlinu og žeim bókmenntum sem hafa veriš skrifašar į žvķ.

Ķ móšurmįli er fjallaš um mįliš sem félagslegt fyrirbęri žar sem m.a. er naušsynlegt aš įtta sig į breytileika ķ mįli, til dęmis eftir landshlutum eša kynslóšum, og temja sér įkvešiš umburšarlyndi ķ žessum efnum.

Ķ móšurmįli er veriš aš fjalla um samskiptatęki eša -mišil sem er notašur bęši ķ hagnżtu og listręnu skyni, til aš tjį tilfinningar eša vekja žęr, tjį skošanir eša leita eftir žeim, mišla upplżsingum eša afla žeirra, o.s.frv.

Ķ móšurmįli er veriš aš fjalla um eitt megineinkenni hvers einstaklings, mįl hans, sem er hluti af honum og hann er tengdur tilfinningalegum böndum.

Žessi margbreytileiki gleymist oft žegar rętt er um móšurmįliš og žį vilja umręšurnar minna į lżsingu blindu mannanna sem įttu aš lżsa fķlnum: Einn grķpur ķ mįlfręšihalann og segir: móšurmįliš er kerfi; annar togar ķ samskiptaranann og segir: mįliš er tęki; žrišji strżkur bókmenntaeyraš og segir: mįliš er bókmenntir, texti, o.s.frv. Ķ nįmskrį žarf hins vegar aš hafa alla žessa žętti ķ huga ef vel į aš vera, og žaš žarf aš sinna žeim öllum. Hópurinn telur aš žaš verši best gert meš žvķ aš skrifa heildstęša nįmskrį fyrir móšurmįl. Žaš viršist lķka vera ķ samręmi viš nśverandi stefnu menntamįlarįšuneytisins og raunar einnig ķ samręmi viš įherslur gildandi nįmskrįr og žęr erlendar nįmskrįr sem hópurinn hefur skošaš (t.d. nżja norska nįmskrį og skoska nįmskrį).

Įhersla į móšurmįl og žjóšmenningu er į mešal žess sem į aš einkenna stefnu menntamįlarįšuneytisins (sjį t.d. skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar, bls. 2). Hópurinn lķtur svo į aš ķ žvķ felist m.a. aš ekki beri aš draga śr kröfum ķ móšurmįli heldur auka žęr og gera žęr markvissari, enda er lķklegt aš móšurmįlskennsla verši efld og fleiri tķmum variš til hennar į nęstu įrum ķ grunnskólum ef žessari stefnu er fylgt. Hópurinn telur einnig aš žaš verši enn brżnna en įšur aš leggja traustan grunn aš žekkingu og fęrni ķ móšurmįlinu ef kennsla ķ erlendum tungumįlum į aš hefjast fyrr en veriš hefur, eins og lagt er til ķ skżrslu stefnumótunarnefndar (bls. 10). Į sama hįtt er gert rįš fyrir skżrari markmišum ķ móšurmįlskennslu ķ framhaldsskóla, markmišum sem eru ķ samręmi viš markmiš grunnskólans og tryggja bęši samfellu og stķgandi milli žessara skólastiga en taka um leiš nokkurt miš af ólķkum įhugamįlum framhaldsskólanema og mismunandi brautum framhaldsskólans.

Žau markmiš ķ móšurmįlskennslu og -nįmi sem lżst er hér į eftir eru skilgreind ķ samręmi viš žį meginstefnu sem nś var gerš grein fyrir. Žeim mį skipta ķ eftirtalda flokka, en įhersla į hvern flokk veršur aušvitaš nokkuš misjöfn eftir skólastigum eins og nįnar er lżst ķ einstökum köflum hér į eftir:

žekkingarmarkmiš Aš nemendur öšlist skilning į sögulegu, menningarlegu og félagslegu gildi mįls og bókmennta, įtti sig į ešli móšurmįlsins og lögmįlum žess, fręšist um notkun fjölmišla, o.s.frv.
fęrnimarkmiš Aš nemendur nįi góšri fęrni į öllum svišum mįlnotkunar, geti tjįš skošanir, hugmyndir, tilfinningar, o.s.frv.
višhorfsmarkmiš Aš nemendur öšlist traust į eigin mįlnotkun, lęri aš virša móšurmįliš og meta žaš, temji sér umburšarlyndi, o.s.frv.

 

1.2 Markmišin og menntamįlastefnan

Viš skilgreiningu į markmišum og röksemdafęrslu ķ tengslum viš žau hefur hópurinn reynt aš taka tillit til yfirlżstrar stefnu menntamįlarįšuneytisins ķ mennta- og menningarmįlum eins og hśn kemur fram ķ żmsum skżrslum og įlitsgeršum sem hafa komiš frį rįšuneytinu eša veriš unnar į vegum žess. Žar mį nefna eftirtalin atriši:

  1. Rįšuneytiš hefur lżst žvķ yfir aš "móšurmįliš, žjóšmenning og saga lands og žjóšar eigi aš skipa veglegan sess ķ nįmskrįnni" (sjį t.d. skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar, bls. 2). Hópurinn hefur unniš ķ samręmi viš žetta og litiš svo į aš žetta merkti aš móšurmįli yrši framvegis ętlašur meiri tķmi en įšur ķ kennslu ķ grunnskóla og aš móšurmįlsžęttir yršu drjśgur hluti af almennum ratvķsikjarna ķ framhaldsskóla. Hópurinn hefur einnig lagt įherslu į aš umfjöllun um mįl og bókmenntir ķ móšurmįlstķmum verši tengd viš almenna sögu og menningarsögu eftir žvķ sem kostur er og aš eitt markmiš móšurmįlskennslunnar verši aš žjįlfa nemendur ķ žvķ aš njóta bókmennta og lista. Žetta kemur fram ķ lżsingum į markmišum móšurmįlskennslunnar į żmsum stigum.
  2. Rįšuneytiš vill leggja įherslu į "vķsindalęsi" (sjį t.d. skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar, bls. 2). Bent hefur veriš į aš ķslenskir unglingar eigi "erfitt meš aš nżta sér upplżsingar sem settar [eru] fram ķ töflum og į lķnuritum". Žjįlfun į žessu sviši hlżtur aš hluta til aš verša ķ verkahring annarra en móšurmįlskennara. Žrįtt fyrir žaš hefur forvinnuhópurinn reynt aš męta žessari kröfu meš žvķ aš leggja įherslu į naušsyn žess aš nemendur fįi žjįlfun ķ aš lesa margvķslega texta ķ móšurmįlstķmum, m.a. nytjatexta af żmsu tagi žar sem hluti upplżsinganna er settur fram į myndręnan hįtt (sjį t.d. ķ lżsingum į markmišum sem tengjast žęttinum "hlustun og įhorf").
  3. Menntamįlarįšuneytiš hefur vakiš athygli į naušsyn žess aš leggja įherslu į tęknimenntun og tölvulęsi (sjį t.d. skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar, bls. 2, og bęklinginn Ķ krafti upplżsinga, bls. 17 og vķšar) og aš nżta žį möguleika sem tölvu- og upplżsingatęknin bżšur. Žótt žetta sviš sé aš verulegu leyti utan viš verkahring móšurmįlskennara hefur forvinnuhópurinn haft žessi atriši ķ huga og aš žeim er alloft vikiš ķ lżsingu į markmišum og nįmsžįttum, t.d. ķ sambandi viš naušsyn žess aš nemendur fįi žjįlfun ķ aš nżta sér leišréttingaforrit ķ ritun og ęfingu ķ aš leita sér upplżsinga meš ašstoš tölvu į tölvuneti, ķ gagnabönkum, bókasöfnum o.s.frv. Žį er einnig rétt aš benda į aš fęrni ķ notkun tölvu er mikilvęgur žįttur ķ žvķ aš geta haft fullt gagn af svonefndri ferliritun, en meš žvķ er įtt viš markvissa žjįlfun ķ žvķ aš skipuleggja, skrifa og endurskoša ritsmķšar af żmsu tagi.
  4. Žaš er yfirlżst stefna aš Ķslendingar žurfi aš kosta kapps um aš "dragast ekki aftur śr öšrum žjóšum ķ žeim kröfum sem geršar eru til nemenda ķ skólum" (sjį t.d. skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar, bls. 3). Žótt umręšan į undanförnum misserum hafi ekki sķst snśist um naušsyn žess aš fylgjast meš į vķsinda- og tęknisviši į žetta ekkert sķšur viš um atriši sem varša móšurmįlskennslu. Forvinnuhópurinn hefur haft žetta ķ huga og reynt aš taka miš af žeim kröfum sem geršar eru til nemenda į grunn- og framhaldsskólastigi ķ nįgrannalöndunum. Ķ žessu skyni hefur hópurinn m.a. gert tvennt. Erlendar nįmskrįr veriš skošašar og athugaš hvers konar višfangsefni eru žar į dagskrį ķ bókmenntum, mįlfręši og mįlžjįlfun ķ ręšu og riti, en žar vakti nż nįmskrį fyrir grunnskóla ķ Noregi sérstaka athygli fyrir skżr, metnašarfull og fjölbreytt menningarleg markmiš, bęši į sviši bókmennta, mįlfręši og lista. Žį hefur einnig veriš höfš nokkur hlišsjón af žvķ hvers konar žekkingu į móšurmįlinu (t.d. ķ mįlfręši) er gert rįš fyrir ķ erlendum kennslubókum ķ tungumįlum sem notašar hafa veriš ķ ķslenskum skólum, en slķkar kröfur gefa įkvešnar vķsbendingar um žann grunn sem nemendunum er ętlaš aš standa į.
  5. Ķ żmsum skżrslum og įlitsgeršum sem forvinnuhópurinn fékk frį verkefnisstjórn eru hugtök eins og "almenn lķfsleikni" og "ratvķsikjarni" oft nefnd (sjį t.d. skżrslu nefndar um mótun menntastefnu (bls. 59), skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar (bls. 2) og skżrslu stefnumótunarnefndar (bls. 4 og 13)). Bżsna margar nįmsgreinar og višfangsefni eru nefnd ķ tengslum viš žessi hugtök, en žar ber žó talsvert į atrišum sem hafa tengst og munu tengjast móšurmįlskennslunni og lögš er veruleg įhersla į ķ žessari skżrslu. Žar mį telja višfangsefni eins og samskipti og tjįningu, en viš notum móšurmįliš ķ samskiptum okkar viš annaš fólk og ķ móšurmįlskennslunni er lögš įhersla į žjįlfun ķ mannlegum samskiptum ķ ręšu og riti til aš bśa nemendur undir žįtttöku ķ lżšręšisžjóšfélagi (sbr. žętti eins og talaš mįl og framsögn, ritun og hlustun ķ móšurmįlskennslunni og sérstaka įfanga ķ tjįningu sem hafa veriš kenndir ķ framhaldsskólum). Einnig er talaš um umburšarlyndi, vķšsżni og skilning į kjörum fólks, en ķ umfjöllun um żmsa bókmenntatexta og nytjatexta eru žessi atriši oft į dagskrį, og sama er uppi į teningnum žegar vikiš er aš tilbrigšum ķ mįli og ólķkum mįllżskum. Žį mį nefna menningu og listir, en bókmenntakennslan ķ móšurmįlstķmunum er einmitt lišur ķ listfręšslunni og žjįlfun ķ žvķ aš njóta listar. Enn mį telja žekkingu į ķslensku žjóšfélagi, sögu žess og sérkennum, en ķslenskt mįl og bókmenntir eru aušvitaš meginatriši ķ žessu. Loks er sagt aš nįm ķ ratvķsikjarna eigi aš dżpka skilning nemenda į sjįlfum sér og samfélaginu, en žekking į ešli móšurmįlsins almennt og žvķ sem einkennir mįlnotkun hvers og eins er augljóslega mikilvęgur žįttur ķ žvķ aš skilja og žekkja sjįlfan sig. Af žessu dregur hópurinn žį įlyktun aš žęttir śr nįmsgreininni móšurmįl hljóti aš verša mjög veigamiklir ķ žvķ sem į aš mynda hinn svonefnda ratvķsikjarna eša žaš sem samsvarar honum į grunnskólastigi.
  6. Forvinnuhópurinn tekur undir žaš sjónarmiš aš grunnmenntunin eigi aš bśa nemendur undir sķmenntun meš žvķ aš žjįlfa žį ķ sjįlfstęšum vinnubrögšum og gagnrżnni hugsun og efla frumkvęši žeirra (sjį t.d. skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar, bls. 3). Žess vegna hefur hópurinn haft žetta ķ huga viš skilgreiningu į markmišum. Hér kemur žó ekki sķšur til kasta kennaranna og hvernig žeir haga kennslu sinni (sjį 8. liš hér į eftir).
  7. Forvinnuhópurinn hefur eytt talsveršum tķma ķ umręšur um mat og eftirlit. Ķ skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar segir aš lögš verši įhersla į innra gęšamat stofnana og žróašar verši "višmišanir fyrir śttektir į sjįlfsmatsašferšum skóla" (bls. 3). Hópurinn tekur undir žaš aš naušsynlegt sé aš žróa nżjar ašferšir viš mat į skólastarfi. Eins og įstandiš er nś hafa samręmd grunnskólapróf (einkum samręmd próf 10. bekkjar) veriš notuš ķ raun til aš meta starf ķ grunnskólum og bera saman einstaka skóla. Um leiš er hugmyndin sś aš žessi próf eigi aš meta hvar einstakir nemendur standa meš tilliti til žeirra markmiša sem sett hafa veriš. Hópurinn telur aš samręmd próf af žessu tagi geti ekki žjónaš bįšum hlutverkum svo vel sé (sjį annars nįnar um samręmd próf ķ kafla 1.4 hér į eftir).
  8. Ķ skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar segir (į bls. 4) aš athuganir bendi til žess aš kennsluhęttir séu of einhęfir og žvķ sé erfitt aš koma til móts viš ólķka nemendur. Žetta mį vel vera rétt, en naušsynlegt er aš huga aš nokkuš mörgum atrišum ef ętlunin er aš bęta śr žessu. Ķ skilgreiningum sķnum į markmišum móšurmįlskennslunnar og lżsingum į žvķ hvernig megi nį žeim hefur forvinnuhópurinn lagt įherslu į fjölbreytni. Į žann hįtt vill hópurinn leggja sitt af mörkum til žess aš bregšast viš žessari einhęfni. Um leiš vill hópurinn leggja įherslu į aš tilgangslķtiš er aš setja hįleit markmiš ef ekki eru um leiš geršar raunhęfar rįšstafanir til žess aš unnt verši aš nį žeim. Ķ sumum tilvikum kann aš žurfa aš semja nżtt kennsluefni ķ samręmi viš markmišin, žótt reyndar hafi framboš į góšu kennsluefni fariš vaxandi į undanförnum įrum. Ekki er sķšur mikilvęgt aš taka tillit til žess ķ kennaramenntuninni, bęši grunnmenntun kennara og svokallašri sķmenntun, aš skżrari markmišssetning og nżtt kennsluefni gerir oft auknar kröfur til kennara. T.d. er alveg ljóst aš svonefnd heildstęš móšurmįlskennsla gerir miklar kröfur til móšurmįlskenarans, en žaš er sś stefna sem męlt er meš hér og einnig er bošuš ķ gildandi nįmskrį og ķ žeim erlendu nįmskrįm sem hópurinn hefur skošaš. Til aš fylgja žessari stefnu žarf kennari aš vera vel aš sér um bókmenntir, mįl, sögu og samfélag. Žess vegna žurfa móšurmįlskennarar aš fį leišsögn og žjįlfun ķ žvķ aš sinna móšurmįlskennslunni ķ samręmi viš žessa stefnu. Hópurinn vekur athygli į žvķ aš žegar starfandi kennurum hefur gefist kostur į nįmskeišum ķ tengslum viš nżtt nįmsefni, nįmsžętti og kennsluašferšir hefur žaš yfirleitt skilaš sér vel ķ kennslu. En ef vel į aš vera er ekki nóg aš bjóša upp į fįein nįmskeiš į höfušborgarsvęšinu heldur žarf aš efna til nįmskeiša meš skipulegum hętti vķša um land. Jafnvel kęmi til greina aš gera žaš aš skilyrši ķ einhverjum tilvikum aš žeir sem ętlušu sér aš kenna nżtt nįmsefni žyrftu aš sękja nįmskeiš ķ notkun žess. Jafnframt vill hópurinn leggja įherslu į naušsyn žess aš žeim skólum sem bera įbyrgš į menntun móšurmįlskennara verši gert kleift aš mennta kennara ķ samręmi viš žęr kröfur sem geršar eru til žeirra. Ķ žvķ sambandi er vert aš minna į žį skošun sem oft er haldiš į lofti, m.a. ķ nżrri skżrslu stefnumótunarnefndar (bls. 10), aš allir kennarar (a.m.k. grunnskólakennarar) séu kennarar ķ móšurmįli. Um leiš og hópurinn leggur įherslu į naušsyn traustrar fagmenntunar og sérhęfingar móšurmįlskennara, višurkennir hann mikilvęgi žess aš sem flestir kennarar geti veriš nemendum góš fyrirmynd ķ mįlnotkun og leišbeint į žvķ sviši aš einhverju marki (t.d. ķ sambandi viš verkefnagerš og ritgeršasmķš). Žaš hlżtur hins vegar aš krefjast traustrar undirstöšu kennara ķ grundvallaratrišum móšurmįls og vekur žį spurningu hvort nęgilegar kröfur séu geršar ķ kennaramenntun almennt um lįgmarksžekkingu og žjįlfun į žvķ sviši. Loks er naušsynlegt aš benda į žį meginforsendu aukinnar fjölbreytni ķ kennsluhįttum aš ašstęšur til skólastarfs verši bęttar. Žar er ekki nóg aš leggja įherslu į ašgengi aš tölvubśnaši og skólasöfnum (sjį t.d. Ķ krafti upplżsinga bls. 18), žótt žaš sé aušvitaš mikilvęgt, heldur er ekki sķšur brżnt aš ķ öllum skólastofum sé naušsynlegur handbókakostur og nemendur fįi žjįlfun ķ notkun hans og temji sér hana. Handbękur, oršabękur og slķk hjįlpargögn eru tiltölulega ódżr bśnašur mišaš viš žann tölvukost sem nś er gerš krafa um aš öllum verši tiltękur. En žessi gögn eru ekki sķšur mikilvęgur žįttur ķ žvķ aš bśa nemendum ašstęšur til žess aš sinna sjįlfstęšri verkefnavinnu ķ skólum og efla samvinnu žeirra, eins og menntamįlarįšuneytiš hefur lagt įherslu į (sjį t.d. skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar, bls. 4).
  9. Hópurinn hefur leitaš vandlega aš leišum til aš koma til móts viš tvęr kröfur sem lengi hafa veriš įberandi ķ stefnu menntamįlayfirvalda og eru enn. Sś fyrri er krafan um aš allir eigi kost į nįmi viš hęfi og leitast beri viš aš sinna žörfum hvers og eins og lįta einstaklinginn njóta sķn (sjį t.d. skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar, bls. 5, og skżrslu stefnumótunarnefndar, bls. 3, og 2. og 29. gr. grunnskólalaga 66/1995). Sś sķšari er krafan um samręmingu. Hśn kemur m.a. fram ķ žeirri hugmynd aš sem flestir žreyti sama prófiš eša sams konar próf, sbr. samręmd próf ķ grunnskólum og hugmyndir um įkvešna samręmingu stśdentsprófa (sjį t.d. skżrslu stefnumótunarnefndar, bls. 11 og 12). Žessi hugmynd liggur einnig aš baki žeirri stefnu aš samręma grunnįfanga ķ framhaldsskólum eftir föngum, m.a. til aš aušvelda nemendum aš skipta um skóla og um brautir innan skóla (sjį t.d. Nįmskrį handa framhaldsskólum, bls. 241-242). Ķ markmišslżsingum hér į eftir, svo og ķ hugmyndum um nįnari śtfęrslu žeirra sem fram koma ķ fylgiskjölum, mį finna tillögur um žaš hvernig megi leitast viš aš fullnęgja bįšum žessum kröfum ķ senn, bęši ķ grunnskóla og framhaldsskóla.
  10. Loks skal ķtrekaš aš hópurinn hefur lagt meginįherslu į aš setja nįmsmarkmiš fram į žann hįtt aš žau stušli aš samfellu ķ nįmi en tryggi jafnframt įkvešna stķgandi og komi ķ veg fyrir endurtekningu umfram žaš sem naušsynlegt er til upprifjunar ķ žvķ skyni aš samfellan rofni ekki. Žótt lögš sé įhersla į žetta ķ skżrslunni sjįlfri, sést žaš aš sumu leyti betur ef skošašar eru žęr hugmyndir um śtfęrslu sem finna mį ķ fylgiskjölum.

 

1.3 Tengsl viš markmiš ķ gildandi nįmskrįm

Ķ skżrslu nefndar um mótun menntastefnu (jśnķ 1994) segir m.a.: "Ķ gildandi ašalnįmskrį er skilgreining og framsetning nįmsmarkmiša ekki nógu skżr. Mikilvęgt er aš śr žessu verši bętt viš endurskošun nįmskrįrinnar žannig aš nįmsmarkmiš einstakra greina og nįmsžįtta veriš skilgreind eins og kostur er." Hér er ekki gerš athugasemd viš žį meginstefnu sem fylgt er ķ nįmskrįnni eša ašalmarkmiš hennar heldur fremur viš framsetninguna. Svipašar athugasemdir mį finna ķ skżrslu frį "Samstarfshóp samtaka móšurmįlskennara og menntamįlarįšuneytis" (1992 ) žar sem segir m.a. aš hópurinn hafi oršiš "sammįla um aš fylgja ķ ašalatrišum žeirri meginstefnu sem birtist ķ Ašalnįmskrį grunnskóla en aš žörf vęri nįnari śtfęrslu į žeim markmišum sem žar eru sett fram" og aš naušsynlegt sé aš "tryggja aš žeim verši framfylgt". Svipašar athugasemdir hafa heyrst frį starfandi kennurum, m.a. į mįlžingi um nįmskrįrmįl sem Samtök móšurmįlskennara héldu ķ samvinnu viš menntamįlarįšuneytiš 2. maķ 1997. Žessar athugasemdir eru bęši į žį leiš aš grunnskólakennurum žyki markmišin ekki skżr eša nįkvęmlega śtfęrš og žvķ sé ekki sį stušningur aš nįmskrįnni sem skyldi ķ kennslu. Einnig hafa framhaldsskólakennarar lįtiš ķ ljós žį skošun aš undirbśningur grunnskólanema undir framhaldsskólanįm sé misjafnari en vera ętti ef nįmskrįnni vęri fylgt. (Ķ žessu sambandi er reyndar vert aš minna į aš ķ 10. bekk grunnskóla togast gildandi nįmskrį į viš sérstaka "nįmskrį" samręmdra prófa 10. bekkjar, sbr. liš 1.4 hér į eftir.) Forvinnuhópurinn tślkar žetta m.a. svo aš ekki sé nein įstęša til aš hverfa frį žeirri meginstefnu gildandi Ašalnįmskrįr grunnskóla aš móšurmįlskennslan eigi aš vera heildstęš, žannig aš hver žįttur móšurmįlskennslunnar (lestur, talaš mįl, hlustun, ritun, bókmenntir, mįlfręši...) styšji annan og žess sé freistaš aš spinna einn žrįš śr žeim. Žess vegna er įfram lögš įhersla į žaš meginsjónarmiš ķ žessari skżrslu, enda er žaš ķ samręmi viš įkvęši grunnskólalaga (30. gr.). Ķ žessu felst til dęmis žaš aš hugtakakerfi bókmenntafręši og mįlfręši verši ekki meginvišfangsefni ķ sjįlfu sér į grunnskólastigi heldur verši hugtökin kynnt, kennd og notuš ķ tengslum viš umfjöllun um mįl, bęši talaš mįl og ritaš, til stušnings og skilningsauka.

Ķ framhaldsskólanum er stašan talsvert óljósari. Žar er aš vķsu til Nįmskrį handa framhaldsskólum (sķšast gefin śt 1990), en hśn er tęplega sambęrileg viš Ašalnįmskrį grunnskóla sem stefnumótunarplagg. Hśn fjallar ekki um einsleitt skólastig eins og Ašalnįmskrį grunnskóla gerir heldur tekur til allra nįmsbrauta į framhaldsskólastigi, en žęr eru mjög ólķkar ķ ešli sķnu. Vegna žessa eru ašeins geršar takmarkašar tilraunir til samręmingar ķ nįmsgreinum eins og móšurmįli (ķslensku) ķ žessari nįmskrį. Žar er žó reynt aš skilgreina markmiš og kröfur ķ grunnįföngum sem eiga aš vera sambęrilegir frį einum skóla til annars og sameiginlegir fyrir nemendur į ólķkum brautum innan sama skóla. Markmišiš er bęši aš aušvelda nemendum aš skipta um skóla og brautir og aš tryggja įkvešna almenna menntun ķ kjarnagreinum eins og móšurmįli į öllum brautum framhaldsskólans. Athugun leišir ķ ljós aš žeir grunnįfangar sem hér um ręšir (einkum ĶSL102/103, 202/203, 212) eru vķšast nokkuš frįbrugšnir žvķ sem gert er rįš fyrir ķ nįmskrįnni frį 1990, en žó eru žeir bżsna lķkir frį einum skóla til annars. Žannig hefur nįšst įkvešin samręming vegna samvinnu, samrįšs og funda sem móšurmįlskennarar ķ framhaldsskólum hafa haft meš sér, t.d. ķ tengslum viš svonefnt vettvangsnįm og į deildarstjórafundum. Žar sem forvinnuhópnum er m.a. ętlaš aš "gera tillögur aš [...] meginskiptingu nįmsžįtta ķ grunnskóla og į nįmsbrautum framhaldsskóla" og "ef įstęša žykir til, um breytingar į skipulagi/uppbyggingu nįmsins" (sbr. erindisbréf) hefur hann hugaš sérstaklega aš žessu mįli. Ķ žeirri vinnu hefur hópurinn reynt aš sinna kröfunni um samręmingu og almenna lįgmarksmenntun og tekiš tillit til žeirrar samręmingarvinnu sem žegar hefur įtt sér staš aš frumkvęši móšurmįlskennara framhaldsskólans. Jafnframt hefur hópurinn haft ķ huga naušsyn žess aš hver nemandi fįi višfangsefni viš hęfi og einnig hugmynda um aš nokkurt miš sé tekiš af lokamarkmiši viškomandi nįmsbrautar, einkum į stuttum nįmsbrautum (sbr. svör stefnumótunarnefndar viš spurningu verkefnisstjórnar um žetta efni, lišur 3.3.3).

 

1.4 Markmišin og samręmd próf, einkum ķ 10. bekk

Verulegur tķmi hópsins fór ķ aš ręša hlutverk samręmdra prófa, einkum ķ 10. bekk grunnskóla. Žęr raddir heyrast mjög oft mešal kennara og skólastjórnenda aš framkvęmd samręmdra prófa undanfarin įr hafi beinlķnis unniš gegn markmišum nįmskrįr. Įstęšan er sś ofurįhersla sem hefur veriš lögš į aš prófa atriši sem einfalt er aš "męla" eša "telja śt" meš einhverjum hętti. Žetta hentar sérstaklega illa ķ móšurmįli, žar sem nįmskrįin leggur įherslu į žjįlfun ķ mįlnotkun ķ ręšu og riti, sjįlfstęš vinnubrögš, fęrni ķ aš notfęra sér hugtök śr bókmenntafręši og mįlfręši viš skošun texta, vald į ólķkum mįlsnišum og ritun ólķkra texta. Ķslenskuprófiš hefur aftur į móti žróast yfir ķ krossapróf žar sem nemendur fį ekki nęgileg tękifęri til aš sżna hęfni sķna ķ mįlnotkun, skilning į textum og fęrni ķ žvķ aš nota hugtök śr mįlfręši og bókmenntafręši. Žetta er sérstaklega óheppilegt ķ sumum bókmenntaspurningunum žar sem mikil įhersla viršist lögš į ęttfręši og vensl sögupersóna ķ fornsögum, atriši sem litlu mįli skipta ķ sjįlfu sér og sżna ekkert um skilning nemenda į žvķ lesefni sem var į dagskrį né fęrni žeirra til aš fįst viš nżja texta og njóta žeirra. (Reyndar var ekki ašeins spurt um lķtilvęg smįatriši į samręmdu prófi ķ ķslensku ķ 10. bekk voriš 1997 heldur voru sumar spurningarnar beinlķnis śt ķ hött, eins og t.d. spurningin um žaš hvaš Grettir hafi gert viš Glįm "eftir dauša hans". Hin žekkta višureign Grettis viš Glįm fór öll fram "eftir dauša hans" (Glįms) žvķ hann var afturgenginn žegar žeir Grettir įttust viš.) Žegar svona tekst til meš framkvęmd samręmdra prófa er komiš upp mjög óheppilegt ósamręmi ķ skólastarfinu, žvķ framkvęmdin gengur beinlķnis gegn yfirlżstum tilgangi prófanna, nefnilega žeim aš "sżna stöšu nemandans mišaš viš markmiš ašalnįmskrįr" (sjį t.d. skżrslu nefndar um mótun menntastefnu, bls. 41). Ķ žessu sambandi skiptir ekki höfušmįli žótt smįatrišapróf af žvķ tagi sem stundum hafa tķškast geti haft nokkurt forspįrgildi um gengi nemenda ķ framhaldsskóla. Žeir sem eru góšir og kappsamir nįmsmenn geta lęrt hvaš sem er (t.d. svör viš spurningum ķ spilinu Trivial Pursuit) og žess vegna er hęgt aš fį nokkra hugmynd um žaš hverjir eru "góšir nįmsmenn" og hverjir ekki meš žvķ aš prófa žį ķ einhverju allt öšru en žvķ sem er į dagskrį ķ grunnskólanum. En žaš er ekki meginhlutverk samręmdra prófa ķ grunnskóla. Žau verša aš vera ķ samręmi viš markmiš nįmskrįr. Annars vinna žau gegn henni. Žau gera žaš óhjįkvęmilega ef spurningarnar eru fyrst og fremst mišašar viš žaš aš aušvelt sé aš fara yfir prófiš og meta žaš į "hlutlęgan" hįtt. Huglęgt mat, t.d. į ritsmķšum nemenda, textaskilningi, greiningu į texta o.s.frv., getur aušvitaš veriš nokkuš misjafnt eftir einstaklingum. En žaš er algjört aukaatriši hjį žeirri meginkröfu aš prófiš mišist viš markmiš nįmskrįrinnar og žęr įherslur sem ber aš leggja ķ skólastarfi samkvęmt henni og kanni hvort žeim markmišum hefur veriš sinnt og aš hvaša marki nemandinn hefur nįš žeim.

Vegna žess aš hér er um grundvallaratriši aš ręša, kynnti hópurinn sér samręmt lokapróf ķ norsku śr norska grunnskólanum. Prófiš var ętlaš žeim sam hafa bókmįl ("bokmål") aš móšurmįli og var frį 1996. Prófiš var žvķ mišaš viš eldri nįmskrį en žį sem hópurinn hafši skošaš sérstaklega svo ekki var hęgt aš skoša ķ smįatrišum hvernig prófinu vęri ętlaš aš meta hvort einstökum markmišum nįmskrįrinnar hefši veriš nįš. Žaš vakti hins vegar athygli aš nemendur fengu fjölda texta til aš skoša og lesa, tślka og segja frį, bošiš var upp į margvķsleg ritunarverkefni o.s.frv. Žaš var m.ö.o. fjarri žvķ aš einungis vęri prófaš ķ "hlutlęgum" eša "męlanlegum" žekkingaratrišum. Įherslan var žvert į móti lögš į žaš aš prófa fęrni. Žetta telur hópurinn sżna aš žaš er ekkert nįttśrulögmįl aš samręmd próf žurfi aš vera andlaus og gagnslaus sparšatķningspróf.

Ķ framhaldi af žessu vill forvinnuhópurinn leggja įherslu į mikilvęgi žess aš samręmd próf ķ móšurmįli ķ 4. og 7. bekk verši ekki lįtin žróast į sama hįtt og 10. bekkjarprófin ķ ķslensku hafa žróast. Žau mega ekki mišast eingöngu viš męlanlega og teljanlega hluti, įn tillits til mikilvęgis žeirra. Žį fara žau aš stjórna kennslunni į lęgri stigum grunnskólans į sama neikvęša hįtt og 10. bekkjarprófin hafa stjórnaš kennslunni ķ efstu bekkjunum. Žvķ mišur bendir żmislegt til žess aš žessi próf stefni ķ sama fariš (t.d. próf ķ leshraša sl. vetur), en žaš er ekki of seint fyrir rétta ašila aš grķpa ķ taumana og žaš verša žeir aš gera. Ķ žvķ sambandi mį benda į meginhlutverk nįmsmats skv. 44. gr. grunnskólalaga (66/1995). Žar segir aš megintilgangur nįmsmats sé "örvun nemenda og nįmshjįlp". Samkvęmt žvķ eiga žessi próf aš hvetja nemendur og vera leišbeinandi fyrir žį og fyrir kennara og foreldra og gefa skólanum tękifęri til aš sinna žvķ meginhlutverki sķnu betur en ella aš gefa hverjum nemanda kost į nįmi viš hęfi (sbr. 2. og 29. gr. sömu laga). Į žann hįtt eiga žau aš geta bętt skólastarfiš. Žau gętu t.d. dregiš śr fjölda žeirra sem žurfa aš stunda fornįm ķ framhaldsskóla af žvķ aš grunnskólanum tókst ekki aš greina žarfir žeirra og vanda į réttum tķma. Ķ sambandi viš prófun į lestrarhęfni viršist til dęmis einbošiš aš taka miš af žeirri mikilvęgu reynslu sem fengist hefur viš żmiss konar rannsóknir į lestri hér į landi og erlendis, svo sem skilmerkilega er rakiš ķ skżrslunni Lęsi ķslenskra barna sem upphaflega kom śt į vegum menntamįlarįšuneytisins, Rannsóknastofnunar uppeldis- og menntamįla og Kennarahįskóla Ķslands 1993 (sjį lķka Kennari, skóli & lęsi ķslenskra barna 1996). Ķ samanburšarrannsókninni sem žar er greint frį er lżst mikilvęgi žess aš beina athyglinni fyrst og fremst aš lesskilningi (sjį t.d. bls. 3). (Nišurstöšur žeirrar samanburšarrannsóknar eru lķka meira uppörvandi fyrir ķslenska skólamenn en žęr nišurstöšur śr alžjóšlegum samanburšarrannsóknum į menntunarsviši sem mest hefur boriš į ķ fjölmišlum aš undanförnu, sbr. t.d. bls. 16, 18 og 85 ķ įšurnefndri skżrslu.)

Forvinnuhópurinn telur aš žaš geti haft żmsa kosti aš halda samręmd próf ķ 10. bekk grunnskóla ķ lok nóvember, eša į lķkum tķma og samręmd próf ķ 4. og 7. bekk hafa veriš haldin. Eins og stefnumótunarnefnd bendir į ķ skżrslu sinni myndi žetta opna žann möguleika aš žeir sem ekki nęšu öllum samręmdum prófum aš hausti gętu žreytt žau (eša einhvern hluta žeirra) aftur aš vori. Hins vegar telur forvinnuhópurinn ekki einbošiš aš žeir sem ljśka samręmdum prófum um mįnašamótin nóvember-desember fari strax aš žvķ loknu ķ framhaldsskóla. Ķ fyrsta lagi eru kenndar żmsar greinar ķ 10. bekk grunnskóla ašrar en žęr sem prófaš er ķ į samręmdum prófum og ekki gefiš aš žessir nemendur ljśki žeim lķka ķ desember. Ķ öšru lagi er vandkvęšum bundiš aš hefja nįm ķ sumum framhaldsskólum į mišjum vetri, t.d. ķ žeim skólum sem hafa bekkjakerfi en ekki įfangakerfi, žannig aš žessi skipan myndi ekki opna greiša leiš inn ķ alla framhaldsskóla og gęti žvķ stušlaš aš įkvešnu misrétti eša mismunun nemenda og skóla. Ķ žrišja lagi getur veriš erfitt fyrir nemendur ķ sumum landshlutum aš nżta sér žennan kost. Ķ fjórša lagi er ekki vķst aš žeim nemendum sem ljśka grunnskólaprófi um mįnašamótin nóvember-desember sé sérstakur greiši geršur frį félagslegu sjónarmiši meš žvķ aš senda žį strax ķ framhaldsskóla.

Aftur į móti gefa samręmd 10. bekkjarpróf ķ nóvemberlok żmis tękifęri til aš bęta starfiš innan grunnskólans. Skólarnir fengju aukiš sjįlfręši um tilhögun kennslunnar eftir lok samręmdra prófa og gętu til dęmis nżtt žaš til aš koma til móts viš žarfir og óskir einstakra nemenda ķ samręmi viš reglugerš um valgreinar ķ grunnskólum (387/1996, sjį einnig skżrslu stefnumótunarnefndar, liš 3.1.3). Ķ reglugeršinni segir aš verja megi "allt aš žrišjungi nįmstķma ķ valgreinar ķ 9. og 10. bekk" (1. gr.) og aš nemendum gefist žannig "kostur į aš leggja stund į ašrar nįmsgreinar eša nįmsžętti en tilgreindar eru ķ ašalnįmskrį grunnskóla eša dżpka žekkingu sķna og fęrni ķ įkvešnum skyldunįmsgreinum" (sbr. lķka skżrslu stefnumótunarnefndar, bls. 7). Žarna er tękifęri fyrir einstaka skóla til aš nżta sérstaka ašstöšu ķ viškomandi byggšarlagi eša leggja įherslu į sérstöšu žess. Żmislegt af žvķ tagi mętti tengja viš val og višbótaržjįlfun ķ móšurmįli, t.d. sérstaka žjįlfun ķ ritun eša tölušu mįli, sjįlfstęša verkefnagerš eša samvinnuverkefni į sviši bókmennta og bókmenntakynningar, vinnu viš śtgįfu skólablašs og fleira. Öll slķk verkefni gętu um leiš nżst vel sem undirbśningur undir framhaldsskólanįm. Žaš er alkunna aš góš tök į móšurmįlinu eru mikilvęg undirstaša undir framhaldsskólanįm, auk žess sem krafan um nż og sjįlfstęšari vinnubrögš reynist oft erfiš žegar ķ framhaldsskólann er komiš. Aukiš svigrśm aš loknum samręmdum prófum ķ 10. bekk gęti nżst vel til aš brśa žetta bil og forvinnuhópurinn telur aš yfirvöld menntamįla ęttu ekki sķšur aš kanna žann möguleika en aš leggja kapp į aš stytta grunnskólann. Góšur undirbśningur nemenda og góš kennsla og žjįlfun, snišin aš žörfum hvers og eins, hlżtur aš vera mikilvęgara markmiš en stytting nįmstķmans.

 

1.5 Markmišin og tengsl skólastiga: samfella og stķgandi

Eins og kunnugt er kvarta framhaldsskólakennarar oft yfir žvķ aš nemendur sem koma śr grunnskólum séu misvel undirbśnir - sumir séu ólęsir, ašrir óskrifandi, sumir hafi lesiš lķtiš af bókmenntum, ašrir kunni ekkert ķ mįlfręši (sjį t.d. skżrslu Baldurs Hafstaš Um ķslenskukennslu ķ framhaldsskólum, 1987). Tungumįlakennarar ķ framhaldsskólum kvarta lķka stundum yfir žvķ aš nemendur "kunni ekkert ķ mįlfręši" og kennarar į hįskólastigi, til dęmis mįlakennarar og ķslenskukennarar, hneykslast į vankunnįttu og vanhęfni nemenda sem koma śr framhaldsskólum, enn óskrifandi og fįkunnandi ķ mįlfręši. Žetta veršur stundum tilefni til blašaskrifa. Aušvitaš er žarna oft veriš aš gera ślfalda śr mżflugu og margir nemendur sem ljśka framhaldsskóla eru įgętlega bśnir undir žaš aš takast į viš hįskólanįm į hvaša sviši sem er. Hópurinn hefur žó tališ rétt aš taka kvartanir af žessu tagi alvarlega og hefur leitaš aš įstęšum fyrir žeim og aš leišum til aš bregšast viš žeim.

Žegar kvartaš er yfir lķtilli kunnįttu ķ mįlfręši er algengt viškvęši aš mįlfręši sé of sértęk (abstrakt) fyrir nemendur ķ grunnskóla, jafnvel framhaldsskóla. Hljóšfręši eigi til dęmis ekki heima ķ grunnskóla af žvķ aš hśn sé of sértęk, setningafręši ekki heldur. Žess vegna sé best aš vķsa žessum greinum alveg yfir til framhaldsskólans. Hér er žó vęntanlega ašalatrišiš aš fįst viš žį žętti mįlfręšinnar į hverju skólastigi sem hęfa žvķ stigi og nżtast nemendum ķ žvķ sem žeir eru aš fįst viš. Žetta į ekkert sķšur viš hljóšfręši og setningafręši en ašrar greinar mįlfręšinnar. Hljóšfręšileg hugtök eins og sérhljóš, samhljóš, atkvęši, įhersla, tónfall nżtast til dęmis ķ lestrarkennslu og umfjöllun um talaš mįl, framsögn og mįlfarsmun, en allt žetta hefur veriš į dagskrį ķ grunnskólum undanfarin įr og veršur įfram. Setningafręšihugtök eins og setning, mįlsgrein, efnisgrein, ašalsetning, aukasetning, oršaröš, frumlag, andlag o.s.frv. gegna hlutverki ķ leišbeiningum um greinarmerkjasetningu og lżsingu į tilbrigšum ķ stķl, en slķkir hlutir hafa veriš višfangsefni grunnskólans į undanförnum įrum og verša įfram. Lausn vandans er žvķ ekki einfaldlega fólgin ķ žvķ aš "hętta aš kenna" heilar undirgreinar mįlfręšinnar heldur velja žau višfangsefni sem henta į hverju stigi og skipta mįli og reyna sķšan aš nżta kunnįttuna jafnóšum ķ samręmi viš meginstefnuna um heildstęša móšurmįlskennslu. Lausnin hlżtur aš vera fólgin ķ žvķ aš reyna aš raša višfangsefnunum į skynsamlegan hįtt nišur į skólastigin žannig aš ešlileg stķgandi skapist. Žetta er ekki einfalt verk en naušsynlegt, enda vęri annaš ekki ķ samręmi viš žęr kröfur sem geršar eru hjį nįgrannažjóšum okkar (sbr. t.d. norsku nįmskrįna sem įšur er nefnd og śtlendar kennslubękur ķ erlendum mįlum).

Um leiš er brżnt aš gęta žess aš įkvešin samfella haldist. Žaš merkir m.a. aš naušsynlegt er aš halda viš žeirri kunnįttu sem lagšur hefur veriš grunnur aš og treysta hana. Ķ įfangakerfi framhaldsskóla er til dęmis nokkur hętta į žvķ aš nemendum finnist aš žeir hafi "afgreitt" tiltekin atriši ķ įkvešnum įfanga snemma į nįmsferlinum, svo sem einhver mįlfręšihugtök eša bókmenntafręšihugtök eša stafsetningu, og geti žvķ lagt žau til hlišar og gleymt žeim. Kennslan žarf aš reyna aš vinna į móti žessu meš žvķ aš bjóša nemendum endurtekin tękifęri til aš notfęra sér žessa žekkingu og hvetja žį til aš gera žaš, įn žess žó aš śr verši stagl og hjakk ķ sama farinu.

Skyld žessu er sś įbending sem m.a. er aš finna ķ bréfi frį Samtökum móšurmįlskennara (?) til menntamįlarįšuneytisins (bréfiš er stķlaš til Stefįns Baldurssonar og dags. 24.7.1995) žar sem leitaš er eftir višbrögšum rįšuneytisins viš skżrslu samstarfshóps Samtaka móšurmįlskennara og menntamįlarįšuneytisins um nįmskrįrmįl. Žar segir um Ašalnįmskrį grunnskóla og Nįmskrį handa framhaldsskólum: "Meginmarkmišin meš ķslenskukennslu į grunn- og framhaldsskólastigi eru nįnast samhljóma. Draga mį žį įlyktun aš meginmarkmišin sem sett eru ķ Ašalnįmskrį grunnskóla séu of yfirgripsmikil žar sem engu er bętt viš markmišin į framhaldsskólastigi." Forvinnuhópurinn telur aš vķsu ekki einbošiš aš įstęšan fyrir žessum samhljóm sé sś aš meginmarkmišin fyrir grunnskólann séu of "yfirgripsmikil", žvķ ķ raun er ekki óešlilegt aš stefnt sé aš sömu meginmarkmišum allan skólatķmann, svo sem žvķ aš "gera nemendur aš betri mįlnotendum" eins og oft er sagt. Allt um žaš bendir žessi athugasemd til žess aš verkaskipting milli grunnskólans og framhaldsskólans hafi ekki žótt nógu skżr og žetta sé m.a. žaš sem liggur aš baki žeim tilmęlum ķ erindisbréfi aš hópurinn hugi aš "meginskiptingu nįmsžįtta ķ grunnskóla og į nįmsbrautum framhaldsskóla". Žetta hefur hópurinn reynt aš gera eftir föngum. Meginmarkmiš eru skilgreind nįnar į žann hįtt aš žau eru brotin nišur ķ smęrri markmiš og sķšan eru sżnd dęmi um hvernig mętti nįlgast žau skref fyrir skref į einstökum skólastigum. Dęmin eru sżnd ķ fylgiskjali meš skżrslunni.

Ķ skżrslu verkefnisstjórnar til stefnumótunarnefndar og ķ skżrslu stefnumótunarnefndar er gert rįš fyrir tveimur ašalleišum innan grunnskólans til aš aušvelda žeim nemendum flutning śr grunnskóla ķ framhaldsskóla sem annašhvort žurfa sérstaka ašstoš eša eru óįkvešnir ķ žvķ hvert skal stefna ķ framhaldinu. Žetta er annars vegar svonefnt fornįm, sem raunar hefur lengi veriš ķ boši, og hins vegar almenn nįmsbraut. Forvinnuhópurinn hefur sérstaklega skošaš hvers konar móšurmįlsnįm myndi henta žeim nemendum sem fara žessar leišir. Hér skal hins vegar lögš įhersla į žaš aš margir žeirra sem hafa stundaš fornįm framhaldsskóla į undanförnum įrum hafa komiš žangaš vegna sérstakra nįmserfišleika sem naušsynlegt hefši veriš aš bregšast viš ķ grunnskólanum, svo sem vegna żmiss konar lestraröršugleika. Ef žaš markmiš nęst ķ grunnskólanum aš hver og einn fįi kennslu viš hęfi og žį ašstoš sem hann žarf, ętti aš verša minna um žetta ķ framtķšinni. En mešan nemendahópurinn ķ fornįminu er svipašur og hann hefur veriš undanfarin įr, er ljóst aš žörfum žess hóps er ekki fullnęgt meš žvķ einu aš reyna aš kenna honum aftur žaš nįmsefni sem hann įtti aš lęra ķ 10. bekk grunnskóla. Naušsynlegt aš hver einstaklingur fįi ašstoš og kennslu viš hęfi. Ef ķ ljós kemur aš hann į viš lestraröršugleika aš etja eša hann skortir einhverja ašra undirstöšufęrni og kunnįttu til aš geta nżtt sér nįmsefni 10. bekkjar til fullnustu, žarf aš byrja į žvķ aš gefa honum kost į sérstakri undirbśningsžjįlfun įšur en fariš er aš snśa sér aš beinni bókmenntakennslu, textalestri og greiningu.

Loks er vert aš nefna hér žaš umkvörtunarefni kennara ķ ķslensku į hįskólastigi aš undirbśningur nemenda sem koma śr framhaldsskólum sé stundum ekki sem skyldi, t.d. aš žvķ er varšar ritfęrni og kunnįttu ķ mįlfręši. Athugun į nįmsvķsum bendir til žess aš talsverš įhersla hafi veriš lögš į ritun af żmsu tagi ķ framhaldsskólum undanfarin įr, bęši ķ upphafs- og lokaįföngum, svo žess vęri aš vęnta aš sś žjįlfun skilaši sér ķ betur ritfęrum nemendum. Įherslan į žetta kann žó aš vera nokkuš mismunandi eftir skólum og hópurinn sér ekki önnur rįš en hvetja alla skóla til aš leggja rękt viš žennan žįtt móšurmįlskennslunnar. - Athugun į mįlfręšiinnihaldi móšurmįlsįfanga bendir til aš ķ sumum framhaldsskólum sé mįlfręši helst kennd eša notuš ķ fyrstu įföngum ķslenskukennslunnar en sķšan sé hśn lögš til hlišar og kunnįttunni lķtiš haldiš viš ķ sķšari įföngum. Žótt žetta eigi alls ekki viš um alla framhaldsskóla, né allar brautir, gęti žetta veriš įstęšan fyrir žvķ aš nemendum er žessi kunnįtta stundum lķtt tiltęk žegar žeir koma į hįskólastig. Śr žessu mętti e.t.v. bęta aš einhverju leyti meš žvķ aš gefa nemendum sem stefna į ķslenskunįm eša mįlanįm į hįskólastigi kost į heppilegum valįföngum ķ mįlfręši į sķšustu önnum framhaldsskóla. Žetta vęri ķ samręmi viš žį tillögu sem lżst er ķ skżrslu nefndar um mótun menntastefnu (bls. 65) aš nemendum ķ framhaldsskóla verši gefinn kostur į aš "bśa sig markvisst undir tiltekiš nįm į hįskólastigi". Žetta žżšir žó ekki aš žaš eigi aš kenna hįskólanįmsefniš ķ framhaldsskóla, en žaš gęti aušveldaš nemendum skiptin milli žessara skólastiga og stušlaš aš nokkurri samfellu į žeim skilum lķka. Nokkrir framhaldsskólar hafa gefiš nemendum kost į sérhęfingu af žessu tagi og forvinnuhópurinn hefur haft slķkar fyrirmyndir ķ huga ķ markmišslżsingum sķnum.

 

1.6 Ķslenska og önnur móšurmįl į Ķslandi

Žar sem žessi hópur var kallašur "forvinnuhópur ... į nįmssviši móšurmįls" ķ erindisbréfi, lį beint viš aš įlykta aš honum vęri einnig ętlaš aš huga aš stefnumįlum ķ kennslu barna meš annaš móšurmįl en ķslensku. Žegar faglegur umsjónarmašur leitaši eftir stašfestingu į žessum skilningi hjį verkefnisstjórn, var honum tjįš aš hópnum vęri fališ aš hyggja aš žessum žętti. Ķ žvķ sambandi var hópnum sérstaklega bent į aš skoša drög aš nįmskrį ķ sérstakri ķslenskukennslu fyrir nemendur meš annaš móšurmįl en ķslensku. Um žaš atriši er fjallaš sérstaklega ķ 4. kafla skżrslunnar, en hér er naušsynlegt aš gera nokkra grein fyrir višfangsefninu ķ heild, margbreytileik žess, lagalegum réttindum og skyldum (sbr. t.d. 36.gr. laga 66/1995 og 1. og 2. gr. reglugeršar um sérkennslu 389/1996), og tengslum žessa višfangsefnis viš móšurmįlskennslu fyrir žį sem hafa ķslensku aš móšurmįli og viš žį hugmynd aš allir kennarar ķ grunnskóla séu "kennarar ķ móšurmįli". Aš rįši verkefnisstjórnar kvaddi forvinnuhópurinn sérfręšinga į sinn fund til aš ręša žessi mįl (Ingibjörgu Hafstaš og Valgerši Stefįnsdóttur) og reyndi aš kynna sér fyrirliggjandi gögn um žau.

Žaš višfangsefni sem hér er į dagskrį hefur einkum veriš rętt ķ tengslum viš móttöku svonefndra nżbśa. Mįliš er žó ķ raun bżsna margbrotiš. Žetta sést ef reynt er aš flokka žį nemendur sem hafa annaš móšurmįl en ķslensku (eša auk ķslensku) eftir mįlašstęšum į heimilinu. Lķtum fyrst į žessa hópa:

  1. Nemendur sem fluttust til Ķslands eftir aš žeir höfšu nįš nokkurri fęrni ķ öšru móšurmįli og bįšir foreldrar eru af erlendum uppruna og tala erlenda mįliš saman į heimilinu.
  2. Nemendur sem eru fęddir į Ķslandi eša fluttust til Ķslands įšur en žeir höfšu tileinkaš sér annaš móšurmįl en bįšir foreldrar eru af erlendum uppruna og tala erlenda mįliš saman į heimilinu.
  3. Nemendur sem fluttust til Ķslands eftir aš žeir höfšu nįš nokkurri fęrni ķ öšru móšurmįli, annaš foreldriš er ķslenskt og foreldrarnir tala a.m.k. stundum saman į erlenda mįlinu į heimilinu.
  4. Nemendur sem eru fęddir į Ķslandi eša fluttust til Ķslands įšur en žeir höfšu tileinkaš sér annaš móšurmįl, annaš foreldriš er ķslenskt og foreldrarnir tala a.m.k. stundum saman į erlenda mįlinu į heimilinu.
  5. Nemendur sem fluttust til Ķslands eftir aš žeir höfšu nįš nokkurri fęrni ķ öšru móšurmįli, annaš foreldriš er ķslenskt en foreldrarnir ręšast żmist viš į žrišja mįli (t.d. ensku, sem er žį móšurmįl hvorugs žeirra) eša į ķslensku (sem ašeins annaš foreldriš hefur fullt vald į).
  6. Nemendur sem eru fęddir į Ķslandi eša fluttust til Ķslands įšur en žeir höfšu tileinkaš sér annaš móšurmįl, annaš foreldriš er ķslenskt en foreldrarnir ręšast żmist viš į žrišja mįli (t.d. ensku, sem er žį móšurmįl hvorugs žeirra og žeir hafa kannski ekki fullt vald į) eša į ķslensku (sem ašeins annaš foreldriš hefur fullt vald į).

Žegar rętt er um nemendur śr hópi nżbśa er oftast įtt viš nemendur śr fyrsta eša öšrum hópnum, ž.e. hópunum žar sem bįšir foreldrar eru af erlendum uppruna. Augljóst er aš 36.gr. laga um grunnskóla (66/1995) tekur til žessa hóps, en žar segir aš "Nemendur, sem hafa annaš móšurmįl en ķslensku, eiga rétt į sérstakri kennslu ķ ķslensku." Einnig er ljóst aš 5. gr. reglugeršar um ķslenskukennslu nemenda meš annaš móšurmįl en ķslensku (391/1996) į viš žessa nemendur, en žar segir: "Ķ skólum žar sem žvķ veršur viš komiš og meš samžykki viškomandi sveitarstjórnar, skulu nemendur meš annaš móšurmįl en ķslensku fį kennslu ķ og į eigin móšurmįli ķ samrįši viš forrįšamenn. Meš kennslunni skal stefnt aš virku tvķtyngi žessara nemenda. Nemendur skulu hvattir til aš halda móšurmįli sķnu viš og rękta žaš." Allt er žetta ķ samręmi viš žį stefnu sem fylgt hefur veriš ķ nįgrannalöndunum ķ žessum efnum, t.d. į Noršurlöndunum, og einnig ķ samręmi viš mikilvęgi móšurmįlsins sem undirstöšu undir allt nįm og žroska nemandans.

Mįliš vandast nokkuš žegar hugaš er aš nemendum śr žrišja og fjórša hópi, ž.e. hópunum žar sem annaš foreldriš er ķslenskt en mįl hins er a.m.k. stundum notaš sem samskiptamįl į heimilinu. Žetta er t.d. algengt žegar Ķslendingar flytjast heim eftir nįm eša störf erlendis en hafa stofnaš fjölskyldu ķ erlenda landinu. Forvinnuhópnum viršist ótvķrętt aš nemendur sem alast upp viš žessar ašstęšur eigi lķka aš njóta žess réttar aš fį sérstaka ķslenskukennslu og žį um leiš kennslu ķ og į (hinu) móšurmįlinu, ž.e. mįli erlenda makans, eftir žvķ sem žvķ veršur viš komiš. Žaš er jafnréttis- og réttlętismįl aš gefa žessum nemendum lķka kost į "virku tvķtyngi" og hvetja žį til žess aš halda erlenda mįlinu viš, enda mį fęra rök aš žvķ aš žaš sé móšurmįl žeirra og ķslenskan ķ besta falli "annaš móšurmįl" (sjį fylgiskjal "Um móšurmįlskennslu og ķslenskukennslu nemenda meš annaš móšurmįl en ķslensku"). Žetta er einkum brżnt žegar foreldrarnir slķta samvistum og erlendi makinn stendur eftir sem einstętt foreldri į Ķslandi, en žess eru allmörg dęmi.

Lķklegt mį telja aš vanda nemenda śr fimmta og sjötta hópi sé oft minnstur gaumur gefinn žótt mįlašstęšur žeirra séu oft erfišastar. Hér er gjarna um aš ręša foreldra sem hafa tekiš saman hér į landi og annar žeirra (oftast móširin) hefur komiš hingaš vegna vinnu. Vandinn er mikill vegna žess aš žaš mįl sem talaš er į žessum heimilum er oft bżsna ófullkomin fyrirmynd fyrir barn į mįltökuskeiši, hvort sem um er aš ręša erlent samskiptamįl (t.d. ensku) eša ķslensku sem annaš foreldriš hefur ašeins ófullkomiš vald į. Ķ žessum tilvikum er móšurmįl erlenda foreldrisins oft alveg śtilokaš śr samskiptunum og žess eru mörg dęmi aš fólk "banni" erlenda foreldrinu (oftast móšur) aš tala viš barniš į sķnu móšurmįli. Vegna žessa er lķka hętta į aš yfirvöld telji ekki aš reglugeršarįkvęši um kennslu "ķ og į eigin móšurmįli" eigi viš žessa nemendur, ž.e. žaš er litiš svo į aš móšurmįliš sé ķslenska og ekkert annaš, žótt mįl móšurinnar sé annaš og gęti a.m.k. oršiš annaš móšurmįl žessara nemenda. Žegar börn eru ķ raun tvķtyngd, ž.e. bśa yfir virku tvķtyngi, mį fęra rök aš žvķ aš žau eigi sér tvö móšurmįl (sjį fskj. "Um móšurmįlskennslu og ķslenskukennslu..."). Erlendar rannsóknir benda til žess aš traust undirstaša ķ móšurmįli sé mikilvęgur lykill aš velgengni nemenda, lķka žegar móšurmįliš er minnihlutamįl og nemendur žurfa aš tileinka sér annaš mįl til aš nota ķ skólanum. En börn sem alast upp viš žęr ašstęšur sem lżst er fyrir fimmta og sjötta hóp hér į undan, nį stundum ekki valdi į neinu móšurmįli, m.a. vegna žess aš žaš foreldriš sem umgengst žau mest į viškvęmasta mįltökuskeišinu talar ekki viš žau į móšurmįli sķnu heldur į einhverju öšru mįli sem žaš hefur ekki višunandi tök į. Žess vegna žurfa nemendur śr žessum hópum oft sérstaka ašstoš ķ skóla. Forvinnuhópurinn telur afar brżnt aš vandi žessara nemenda sé hafšur ķ huga og reynt sé aš koma til móts viš žį meš žvķ aš ašstoša erlendu foreldrana frį upphafi, hvetja žį til aš tala viš börnin į žvķ mįli sem žeir hafa best vald į, og stefna žannig frekar aš virku tvķtyngi (góšu valdi į tveim móšurmįlum) en lķtilli kunnįttu ķ einu mįli. Žetta merkir žį aš žessir nemendur ęttu aš eiga kost į kennslu ķ og į erlenda móšurmįlinu ķ skóla, eftir žvķ sem įhugi stendur til og ašstęšur leyfa, og um leiš sérstakri kennslu ķ ķslensku ef žörf krefur. Mikilvęgt er aš meta žarfir og ašstęšur hvers nemanda aš žessu leyti, žvķ žęr geta veriš mjög ólķkar. Samvinna viš Mišstöš nżbśa viršist sjįlfsögš ķ žessu sambandi.

En žaš eru fleiri nemendur sem žurfa į sérstakri ašstoš og žjónustu af žessu tagi aš halda. Einum hópnum mį lżsa svo:

  1. Nemendur sem eiga ķslenska foreldra en hafa dvalist allengi erlendis og jafnvel gengiš žar ķ skóla eša sótt leikskóla. Foreldrarnir tala saman į ķslensku į heimilinu.

Vandi žessara nemenda er fyrst og fremst fólginn ķ žvķ aš žeir hafa ekki fengiš žjįlfun ķ ķslensku skólamįli. Žeir kunna žvķ aš žurfa sérstaka ašstoš ķ ķslensku ķ skóla, lķkt og foreldrar frį heimilum žar sem ekki er eingöngu töluš ķslenska, einkum aš žvķ er varšar žann orša- og hugtakaforša sem notašur er ķ ķslenskum skólabókum og kennslustundum. Forvinnuhópurinn telur naušsynlegt aš skoša vanda žessara nemenda sérstaklega og athuga ķ žvķ sambandi hvort ekki kunni aš vera hentugt ķ einhverjum tilvikum aš tengja hina sérstöku ķslenskužjįlfun žeirra viš kennslu ķ "sérstakri ķslensku fyrir nemendur meš annaš móšurmįl en ķslensku" sem lögbošin er.

Hér mį enn telja žrjį hópa nemenda sem hafa aš sumu leyti sömu žarfir og nemendahópar sem lżst er hér į undan:

  1. Heyrnarlausir eša heyrnarskertir nemendur sem hafa tileinkaš sér tįknmįl og nota žaš ķ mįllegum samskiptum į heimili sķnu žar sem a.m.k. annaš foreldriš er heyrnarskert og fullfęr mįlnotandi į tįknmįli.
  2. Heyrnarlausir eša heyrnarskertir nemendur sem hafa tileinkaš sér tįknmįl og nota žaš ķ mįllegum samskiptum į heimili sķnu en bįšir foreldrar eru heyrandi og hafa žvķ tileinkaš sér tįknmįl į fulloršinsaldri og kannski ekki nįš fullkomnum tökum į žvķ.
  3. Heyrandi nemendur heyrnarskertra foreldra sem hafa alist upp viš tįknmįlsnotkun į heimili sķnu.

Forvinnuhópurinn gerir sér ljóst aš ķslenskt tįknmįl hefur ekki enn veriš višurkennt sem móšurmįl heyrnarskertra į Ķslandi en telur aš sś višurkenning hljóti aš fįst innan skamms žar sem annaš vęri ķ fullkomnu ósamręmi viš žį žróun sem hefur įtt sér staš ķ nįgrannalöndunum. Ķslenskt tįknmįl hefur lķka ķ raun öšlast margvķslega išurkenningu į sķšustu įrum, ekki sķst eftir aš Samskiptamišstöš heyrnarlausra og heyrnarskertra var komiš į fót, tślkažjónusta į tįknmįli var efld ķ framhaldsskólum og kennslu og rannsóknum ķ tįknmįlsfręšum var komiš af staš viš Hįskóla Ķslands. Žar sem vandi žeirra nemendahópa sem nś var lżst lķkist aš mörgu leyti žeim vanda sem hér er til umręšu, telur forvinnuhópurinn naušsynlegt aš gefa honum gaum hér.

Įttundi hópurinn, ž.e. heyrnarlausir eša heyrnarskertir nemendur sem hafa alist upp viš notkun tįknmįls meš foreldrum sem hafa fullkomiš vald į žvķ, hefur aš sumu leyti svipašar žarfir og nżbśar (eša börn žeirra). Aš vķsu getur žessi nemendahópur ekki tileinkaš sér ķslenskt talmįl, en hann veršur aš nį valdi į ķslensku ritmįli žvķ ekki er til žjįlt ritmįlskerfi fyrir tįknmįl. Žess vegna žarf žessi hópur aš sumu leyti sams konar žjįlfun ķ "sérstakri ķslensku" og žeir sem hafa erlent mįl aš móšurmįli. Žótt heyrnarlausir nemendur séu flestir ķ grunnskólanįmi sem er sérstaklega ętlaš tįknmįlsnotendum, eru allmargir heyrnarskertir nemendur ķ venjulegum grunnskólum og naušsynlegt er aš gefa lķka gaum aš žörfum žeirra. Žar er um nemendur aš ręša sem oftast žurfa sérstakan stušning ķ ķslensku talmįli vegna heyrnarskeršingar sinnar (eiga erfitt meš aš greina aš tiltekin mįlhljóš t.d.). Žaš merkir um leiš aš kennarar žessara nemenda, bęši ķslenskukennarar og ašrir, žurfa aš fį greinargóšar upplżsingar um nįmshęfni žeirra, bęši sterkar og veikar hlišar. Žessir nemendur žyrftu lķka aš eiga kost į kennslu "ķ og į tįknmįli", hlišstętt žvķ sem gert er (eša gera į) žegar nemendur meš erlent móšurmįl eiga ķ hlut. Žetta žarf aš hafa ķ huga žegar ķslenskt tįknmįl veršur višurkennt sem móšurmįl žessa hóps.

Nķundi hópurinn bżr viš ašstęšur sem svipar svolķtiš til ašstęšna nemenda ķ sjötta hópnum ķ lżsingunni hér į undan: Mįlfyrirmyndin (ķ žessu tilviki tįknmįlsfyrirmyndin) er ófullkomin af žvķ aš foreldrarnir hafa ekki fullkomiš vald į mįlinu sem nemandinn er aš tileinka sér sem barn. Til višbótar viš sérstaka žjįlfun ķ ķslensku ritmįli geta nemendur śr žessum hóp žvķ žurft annars konar (og meiri) stušning ķ tįknmįlinu ("móšurmįli" sķnu) en nemendur ķ įttunda hóp. Vert er aš minna į aš ķ žessum hóp geta veriš heyrnarskertir nemendur sem eru ķ venjulegum grunnskóla vegna žess aš žeir hafa nęgilega mikla heyrn til aš geta nżtt sér hefšbundna kennslu aš talsveršu marki.

Tķundi hópurinn minnir mest į hóp nśmer tvö, ž.e. nżbśana (eša börn žeirra): Žetta eru nemendur sem alast upp viš annaš mįl en ķslensku į heimili sķnu en žeir verša aš tileinka sér ķslensku sem skólamįl. Erlendar rannsóknir benda til žess aš einnig hér gefist best aš stefna aš "virku tvķtyngi", ž.e. veita nemendunum stušning ķ bįšum mįlunum. - Ef annaš foreldriš er heyrandi verša ašstęšurnar svipašar og hjį börnum ķ "blöndušum" ķslensk-erlendum fjölskyldum žannig sömu śrręši og įšur var lżst ķ žvķ sambandi verša višeigandi.

Forvinnuhópurinn taldi naušsynlegt aš gera žessu mįli sęmilega ķtarleg skil af žvķ aš hér er um aš ręša višfangsefni sem naušsynlegt er aš tekiš verši föstum tökum ķ sambandi viš endurskošun nįmskrįrinnar. Ķ žessu efni er naušsynlegt aš tryggja samvinnu og samrįš ólķkra ašila, bęši žeirra sem fįst sérstaklega viš mįlefni nżbśa, žeirra sem sinna mįlefnum heyrnarlausra og heyrnarskertra og svo žeirra sem fjalla um móšurmįlskennslu ķ grunnskóla og framhaldsskóla. Žessir hópar geta stutt hver annan og lęrt hver af öšrum. Hér skiptir mestu mįli aš mikilvęgi móšurmįlsins er hiš sama hvert sem žaš er. Ekkert getur komiš ķ stašinn fyrir žaš. Um leiš žarf aš minnast žess aš kennsla ķ "öšrum móšurmįlum" en ķslensku ķ ķslenskum skólum žarf aš tengjast sem flestum nįmsgreinum - og sama į viš um hina sérstöku ķslenskukennslu fyrir žį sem hafa annaš móšurmįl en ķslensku. Aš öšrum kosti kemur žessi kennsla ekki aš fullum notum ķ skólastarfinu.

Fyrri sķša

Yfirlit

Nęsta sķša


Menntamįlarįšuneytiš 1997
Uppsetning į vefsķšu Jóhann Įsmundsson
dags: 15.09.1997