Žingvellir



Eitt er landiš, ein vor žjóš,
aušnan sama beggja.
Matthķas Jochumsson
Žingvellir eru frišlżstur helgistašur allra Ķslendinga. Segja mį aš viš stofnun Alžingis 930 hafi Ķslendingar oršiš aš žjóš. Sķšan hafa margir žeir atburšir sem mestu réšu um örlög Ķslendinga oršiš į Žingvöllum. Žar var mišstöš žjóšlķfs allt fram til žess aš Alžingi var lagt nišur įriš 1798. Į 19. og 20. öld uršu Žingvellir sameiningartįkn ķ sjįlfstęšisbarįttu žjóšarinnar og 17. jśnķ įriš 1944 var ķslenska lżšveldiš stofnaš į Lögbergi aš višstöddu Alžingi og nęr 30.000 Ķslendingum.

Žingvellir hafa veriš samofnir sögu žjóšarinnar ķ 1100 įr en jafnframt eru žeir frį nįttśrufręšilegu sjónarmiši mešal merkustu staša landsins. Žingvellir eru ķ sigdęld į flekamótum Atlantshafshryggjarins. Hamraveggir og hyldjśpar gjįr eru žögul vitni žess aš yfirborš jaršskorpunnar glišnar. Žingvallavatn fyllir sušurhluta sigdęldarinnar. Žaš og vatnasviš žess geymir um 40% af öllu grunnvatni ķ byggš į Ķslandi sem er ómetanleg žjóšaraušlind. Žingvallavatn er djśpt og kalt en engu sķšur er ķ žvķ mikill žörungagróšur. Hann er undirstaša dżralķfs vatnsins, ekki sķst fiskanna, urriša og hornsķla og fjögurra afbrigša af bleikju, sem eru einstęšar ķ heiminum. Vatniš hefur mikiš alžjóšlegt gildi ķ lķffręšilegu tilliti. Vatniš endurspeglar töfra stašarins og rammar inn sögu ķslensku žjóšarinnar, sögu sem er svo nįtengd nįttśrunni aš ekki veršur skiliš žar į milli.





NĮTTŚRUVERNDARRĮŠ nvvefur@ismennt.is